Praėjusią savaitę iki raudonumo įkaitusiose dirbtinio intelekto (DI) lenktynėse debiutavo naujas žaidėjas – didžiausius pasaulio socialinius tinklus valdanti „Meta“. Bendrovė pristatė DI asistentą „Meta AI“, kuris bus integruotas į „Facebook“, „Messenger“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ bei padės šiomis platformomis naudotis dar patogiau. „Telia“ Skaitmeninės pažangos centras dalinasi pagrindinėmis „Meta AI“ naujovėmis.

„Meta AI“ galimybės iš esmės nesiskiria nuo tų, kurias siūlo „ChatGPT“ ir „Google Gemini“. Jis gali vykdyti paiešką internete, pateikti glaustus rezultatus, generuoti kūrybingus paveikslėlius bei nuotraukas versti nuotaikingais GIF vaizdeliais. Tačiau pagrindinis jo privalumas yra atsiradimas vartotojui pažįstamoje aplinkoje – socialinio tinklo paieškos laukelyje, pokalbių lange ar tiesiog po draugų įrašais, naujienų juostoje. Tokiu būdu „Meta“ socialiniai tinklai taikosi pakeisti įvairias specializuotas DI programėles ir generatyvinį DI pristatyti milijardams žmonių, kurie dar neturėjo progos jo išbandyti“, – teigia „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro skaitmenizacijos ekspertė Diana Gold.

Pasaulinis ir pats pajėgiausias

Nepaisant to, kad „Facebook“ naudotojų bendruomenės skaičius laikosi ties įspūdinga trijų milijardų riba, jos susidomėjimas šio socialinio tinklo įrašais ir kasdien programėlėje praleidžiamas laikas pamažu krenta. Akivaizdu, jog tą sustabdyti gali tik tokia madinga naujovė, kokia kažkada tapo „Stories“ ir trumpi vaizdo įrašai „Reels“. „Meta“ generatyvinį DI mato kaip būtent tokį „kabliuką“, kuris vartotojams pasiūlys naujų socialinio tinklo panaudojimo būdų ir iš naujo įžiebs „Meta“ produktų patrauklumą.

„Kompanijos vadovas Markas Zuckerbergas pripažįsta, kad „Meta“ vardas šiuo metu nėra matomas tarp DI lyderių, bet netolimoje ateityje tikimasi tai pakeisti, pasitelkiant dideles investicijas ir besiremiant kone pusę planetos populiacijos skaičiuojančia „Meta“ tinklų vartotojų baze. Girdint socialinių tinklų milžinės užmojus savo DI asistentą pasiūlyti visame pasaulyje ar bent jau ten, kur veikia „Facebook“, kartu paverčianti jį pačiu „išmaniausiu“ rinkoje, lyderystė išties atrodo labai tikėtina“, – įsitikinusi D. Gold.

Specialistas taip pat akcentuoja „Meta“ technologinį proveržį DI srityje. Nors „Meta AI“ paremtas kiek paprastesne „Llama 3“ didžiojo kalbos modelio versija, kiek vėliau šiais metais bendrovė kūrėjams turėtų išleisti pajėgesnį šio DI variklio variantą, kurio apmokymams buvo panaudotas rekordinis 400 milijardų parametrų kiekis. Pastarosios DI „smegenys“, „Meta“ atstovų teigimu, lenkia konkurentų analogus, įskaitant „Google Gemini“, bei mažų mažiausiai prilygsta mokamoje „ChatGPT Plus“ versijoje naudojamam „GPT-4“.

Nuo receptų iki giliausių fantazijų vizualizacijų

„Meta AI“ asistentą bus galima išsikviesti tiek spustelėjus „Facebook“, „Messenger“, „Instagram“ ar „WhatsApp“ paieškos laukelį, tiek kažkurioje šių programėlių rašant klaviatūra pažymėjus “@Meta AI“, tiek naršyklėje suvedus „Meta.ai“ adresą. Ten mus pasitiks jau pažįstamas susirašinėjimo langas, leidžiantis su DI liokajumi bendrauti lyg su vienu iš mūsų draugų. Asistento prieinamumą žymės paieškos laukeliuose matomas mažas mėlynos-violetinės spalvos žiedas. Bent jau artimiausiu metu paslaugusis robotas vartotojams nieko nekainuos bei gebės atlikti bent keletą labai naudingų užduočių.

Kitaip nei konkuruojantys sprendimai, jis leis vartotojui ieškoti informacijos vienu metu naudojant „Google“ ir „Bing“ paieškos variklius. Asistento galima paprašyti sugalvoti vakarienės receptą pagal pateiktą šaldytuve turimų produktų sąrašą, paklausti patarimo, kur pakviesti antrą pusę į pasimatymą, ar parekomenduoti dainų jaukiam vakarui. Šios funkcijos tikrai nėra evoliucinės ar unikalios, bet jų buvimas leidžia norimą informaciją gauti čia ir dabar, nepaliekant socialinio tinklo programėlės ar net susirašinėjimo su draugais lango.

Be to, tęsti pradėtą pašnekesį su „Meta AI“ bus galima net perėjus iš „Facebook“ į „Instagram“, ar kitą „Meta“ valdomą platformą. O grupiniame „Messenger“ susirašinėjime asistento netgi galėsime paprašyti įsiterpti į pokalbį ir padėti tarpusavyje pasiskirstyti tam tikrus darbus ar suorganizuoti bendrą išvyką. Galiausiai po įvairiais naujienų įrašais bus rodomos „Meta AI“ rekomendacijos, padėsiančios vos kelių mygtukų paspaudimais plačiau įsigilinti į įraše aptariamas temas ar gauti daugiau konteksto.

„Nors socialinių tinklų milžinė pabrėžia naujojo roboto intelektinius gebėjimus spręsti sudėtingas problemas, kol kas įspūdingiausiai atrodo jo meninis talentas. „Meta AI“ geba paveikslėliu paversti bet kokį mūsų parašytą tekstą, vėliau jį tobulinti bei tokiu būdu vizualizuoti net ir didžiausias utopijas. Į prezidento postą kandidatuojantis žiurkėnas, elektrinių bolidų lenktynės ant Marso paviršiaus, iš saldainių pasiūta suknelė ir panašios užklausos „Meta AI“ tėra skaitmeninio teptuko „mankšta“, – „Meta AI“ galimybes detalizuoja D. Gold.

Prie visų šių gebėjimų galima paminėti ir gerus asistento nuotraukų redagavimo įgūdžius. Prieš siunčiant ar dalinantis savo užfiksuotais kadrais robotas galės padėti iš jų iškirpti norimus objektus ir juos įklijuoti kitame fone. Pavyzdžiui, iš nuotraukos, kurioje gulime ant smėlio paplūdimyje, jis galės mūsų atvaizdą perkelti tarp gausybės šuniukų arba debesų. O jei nuotrauką siųsti draugams pasirodytų pernelyg nuobodu, DI liokajus sugebės „pagaminti“ trumpą judantį GIF vaizdelį.

Nesinaudoti nėra galimybės

Ne vienam apžvalgininkui pro akis nepraslydo įdomi detalė – net jeigu vartotojas nuspręs „Meta AI“ nesinaudoti, asistento nebus galima visiškai išjungti. „Meta“ pokalbių robotas visada mūsų lauks socialinių tinklų programėlių paieškoje, o  vienintelė aplikacija, kuri suteiks galimybę bent jau paslėpti „Meta AI“ mygtuką, bus „WhatsApp“. Tiesa, pačius pokalbius su šiuo robotu bus įmanoma ištrinti ir šis procesas bus toks pat intuityvus, kaip „Messenger“ susirašinėjimų su draugais archyvavimas.

Kita vertus, „Meta AI“ šiuo metu veikia tik anglų kalba ir tik buvusiose Britų imperijų valstybėse. Lietuvoje „Meta“ DI asistentas kol kas neprieinamas nei populiariausių socialinių tinklų programėlėse, nei „Meta.ai“ įvedus kompiuterio naršyklėje. Visgi bendrovės ambicijos rodo, kad „Meta AI“ atsiradimas ES ir mūsų šalyje tėra laiko klausimas. Analitikų vertinimu, tai galėtų įvykti dar iki šių metų pabaigos.

Lietuvos skaitmeninių technologijų įmonės „Terra IT” ir „Synergy Effect” su Vilniaus universitetu ir prof. Tomo Krilavičiaus vadovaujama mokslininkų komanda per ateinančius du metus įgyvendins ambicingą logistikos technologijų projektą, kuriam suteiktas net 776 tūkst. Eur ES finansavimas. Aplenkęs beveik 100 kitų pareiškėjų projektas laimėjo Susisiekimo ministerijos inovacijų skatinimo priemonės „Sandbox” paramą. Projektu siekiama sukurti unikalų iš dviejų dalių susidedantį skaitmeninį įrankį, leisiantį automatizuoti daugiau logistikos procesų, nei buvo įmanoma bet kada anksčiau. 

Pirmoji inovacijos dalis – automatizuotas duomenų surinkimo ir analizės įrankis, padėsiantis optimizuoti logistikos veiklos procesus. Antroji – automatizuotas nutolusių logistikos sistemų stebėjimo sprendimas, kuris leis stebėti sandėliavimo centrus, transporto stovėjimo aikšteles ir net atskirus automobilius realiu laiku, su minimaliu žmogaus įsikišimu arba visai be jo. 

Mokslas ir verslas vienys jėgas prieš visoje Europoje vis aktyvesnius krovinių vagis

Šis mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo projektas gimė analizuojant rinką ir atsiliepiant į išmanių krovinių apsaugos priemonių trūkumą. „Dauguma dabartinių transporto stebėjimo priemonių reikalauja didžiulių žmogiškųjų resursų ir yra neefektyvios, rinkoje neturime nei vieno tokio modernaus, pilnai automatizuoto stebėjimo įrankio”, – teigia „Synergy Effect” direktorius Tomas Vilmanas. Be to, Europoje per paskutinius metus ženkliai išaugo krovinių vagystės.

„Verslo žinių” duomenimis, per metus pavogto turto vertės vidurkis Lietuvoje nuo 68 tūkst. Eur pakilo iki 809 tūkst. Eur. Daugiausia krovinių vagysčių registruojama Vokietijoje ir nesaugomose aikštelėse. Vagys nesnaudžia – renkasi išskirtinai vertingus krovinius, vietoj smurto taiko gudrią taktiką. Tokia statistika ir nusikaltėlių pažanga verčia pasitempti ir logistikos įmones – kaip niekada aktualu efektyvinti procesus taikant naujausias technologijas. 

5g technologijos leis be problemų stebėti net po žeme, už pastatų ar kitose sudėtingo matomumo sąlygose esantį transportą

Projekto metu kuriamam automatizuotam būdui stebėti nutolusias logistikos sistemas bus naudojamas specialus dronas, kuris skrajoja aplink ir stebi logistikos objektus. Orlaivis bus valdomas nuotoliniu būdu, o visi duomenys perduodami greitu ir patikimu 5G ryšiu. Tai leis stebėti objektus toli nuo jų buvimo vietos bei objektus esančius itin sudėtingose geografinėse sąlygose. Duomenų apdorojimą taip pat lengvins dirbtinio intelekto įrankiai. Kadangi žmogaus įsikišimas – minimalus, sprendimas mažins išlaidas ir resursų sunaudojimą.

Planetai draugiškas technologinis sprendimas, kuris verslui garantuos daug didesnę ir greitesnę transporto apsaugą ir kontrolę

Nuotolinė stebėjimo sistema leis gauti realiuoju laiku tikslią informaciją apie transporto situaciją ir buvimo vietą, taip sumažindama nereikalingus veiksmus. Dėl to mažės iškvietimų operacijų kaštai ir žmogiškųjų išteklių poreikis. Be to, tai turės teigiamą poveikį aplinkai, nes sumažės automobilių naudojimo sąnaudos. Projekto įgyvendinimas – žingsnis link efektyvesnio ir tvaraus transporto Europoje.

Prie projekto vairo – žymiausi dirbtinio intelekto žinovai ir akademinio pasaulio atstovai

Vienas iš projekto dalyvių – prof. Tomas Krilavičius – VDU Informatikos fakulteto dekanas, dirbtinio intelekto tyrinėtojas, Lietuvos atstovas NATO informacinių technologijų struktūrose. Kitas projekte dalyvaujantis akademikas – Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto, Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkas doc. dr. Domantas Bručas, jis rūpinsis sėkmingu dronų integravimu į projektą.

Svarbų vaidmenį projekto įgyvendinime atlieka ir Lietuvos skaitmeninių technologijų įmonės „Terra IT“ ir „Synergy Effect“ bei jų programavimo ir dirbtinio intelekto specialistai. Šių įmonių specialistai bus atsakingi už technologinį projekto įgyvendinimą ir sprendimų gamybą. 

Projektą finansuoja Europos Sąjunga

Projektą numatoma įgyvendinti per 24 mėnesius. Projekto vertė – 1 184 011,99 Eur. Projektui skirta finansavimo lėšų suma – 776 752,97 Eur. Projektas dalinai finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos Kartos Lietuva“ lėšomis ir 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšomis.

UAB „Terra IT“ – inovatyvi informacinių technologijų įmonė, veiklą vykdanti nuo 2004 metų. Įmonės vykdoma veikla apima verslo valdymo sistemų kūrimo bei informacinių technologijų teikimo paslaugas. Verslo valdymo sprendimus įmonė kuria įvairioms verslo sritims: pramonei ir gamybai, transportui ir logistikai, paslaugų sektoriui, projektinės veiklos vystymui. Įmonė daug investuoja į intelektinių sprendimų kūrimą transporto paslaugų efektyvinimui. 

UAB „Synergy Effect“ rinkoje veikia nuo 2003 m. Įmonė padeda Lietuvos ir užsienių šalių verslams veikti efektyviau, naudojant interneto technologijas ir sprendimus. Įmonė turi patirties dirbant su vidutinės, didelės ir labai didelės apimties projektais, yra sukūrusi daug įvairaus sudėtingumo nestandartinių projektų žinomoms Lietuvos ir užsienio įmonėms. Nuo 2019 m. įmonė glaudžiai bendradarbiauja su UAB „Terra IT“, kurdama intelektinius sprendimus transporto paslaugų optimizavimui.

Dirbtinis intelektas (DI) pastaraisiais metais tapo galingu įrankiu didinant darbuotojų produktyvumą. Naudodami dirbtinio intelekto sprendimus, darbuotojai gali supaprastinti užduotis, automatizuoti pasikartojančius procesus ir atrasti daugiau galimybių sutelkti dėmesį į strateginę bei kūrybinę veiklą. Mokslo žurnalistė ir „Samsung“ ambasadorė Lietuvoje Goda Raibytė-Aleksa pasakoja apie DI tendencijas siekiant geresnio produktyvumo bei atskleidžia, su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria pradedantieji.

Goda Raibytė-Aleksa akcentuoja, kad ypač svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo dirbtinio intelekto įrankio, kuris per vieną naktį išspręstų visas su produktyvumu susijusias problemas. 

„Jei žmogus yra persidirbęs, nepailsi, neišsimiega, o iš darbdavio pusės stinga motyvacijos ir tinkamo darbų srauto paskirstymo bei taip sukuriama toksiška darbo aplinka – joks įrankis nebus veiksmingas“, – teigia ji.

Žmogaus smegenims būtinos įvairios būsenos – jos nėra pajėgios nuolat būti produktyvumo ar dėmesio sutelkimo būsenoje. 

Pasak mokslo žurnalistės, mums reikia svajoti, kartais nieko neveikti, sportuoti, maitinti smegenis maisto medžiagomis. Tiesa tokia, kad smegenys yra išties alkanos – jos suvartoja apie 20 proc. visos žmogui reikalingos energijos. O kai smegenys jausis pamaitintos, tik tada verta pradėti galvoti apie priemones, kurios gali padėti didinti mūsų produktyvumą.

DI vaidmuo didinant produktyvumą augs

Ekspertė pastebi, kad Amerikos psichologų asociacijos teigimu, net 20 proc. suaugusiųjų nemoka planuoti savo laiko, atidėlioja užduotis.

„DI įrankių, skirtų laiko planavimui yra tikrai daug ir jie teoriškai turėtų šioje srityje žmonėms būti labai pravartūs, bet šiuo metu dar trūksta užtikrintų duomenų apie jų veiksmingumą. Kita vertus, jau galime pastebėti, kad DI yra veiksmingai taikomas klientų aptarnavimo srityje, rinkodaroje ir komunikacijoje – ypač ruošiant rutininius dokumentus ar net pranešimus spaudai“, – dalijasi G. Raibytė-Aleksa.

Remiantis Harvardo mokslininkų ir kitų prestižinių mokslo ir verslo institucijų atlikto tyrimo duomenimis, generatyviniai DI įrankiai aukštos kvalifikacijos darbuotojo našumą gali pakelti net 40 proc., lyginant su tais, kurie DI įrankių nenaudoja.

Pasak G. Raibytės, šiuo metu didžiausią DI įrankių naudą didinant darbuotojų produktyvumą galima įžvelgti programavimo srityje. 

„Programavimo srityje dirbančių ir DI įrankius naudojančių specialistų produktyvumas, remiantis 2023 m. vasarį JAV mokslininkų atliktu tyrimu, išaugo dvigubai ir, kai kuriais atvejais, netgi daugiau. Tad kai kalbame apie DI įrankių įgalinimą, pirmiausiai yra siekiama automatizuoti pasikartojančias technines užduotis, atrankines užduotis, kurias geba atlikti DI įrankiai, o tada „vairą“ jau perima žmogus“, – pasakoja ji.

Technologinės ateities perspektyvos ir evoliucija, ypač dirbtinio intelekto srityje, išlieka dinamiška ir ją sunku tiksliai prognozuoti.

„Turint omenyje dabartines mokslo ir technologijų tendencijas, manau, kad DI vaidmuo didinant produktyvumą ateityje ir toliau vystysis. Technologija jau yra, ir gana plačiai naudojama, tačiau dar daug potencialo neišnaudota. Be to, kai DI įrankiai tampa vis labiau prieinami ir patogesni vartotojui, žinoma, kad daugiau žmonių norės jais naudotis“, – apie tai, kaip ateityje keisis DI vaidmuo, pasakoja ekspertė.

Anot G. Raibytės, tobulės DI įrankiai, skirti darbo našumo didinimui, plėsis jų funkcijos, skirtos racionalizuoti ir efektyvinti procesus – pavyzdžiui, patobulintos duomenų analizės galimybės įvairiuose sektoriuose – sveikatos priežiūroje, švietime, gamyboje ir taip toliau.

Pataria, kaip nepasimesti DI įrankių gausoje

Natūralu, jog vis tobulėjančias ir prieinamas technologijas siekiame išnaudoti kone visi, tačiau itin svarbu tai daryti palaipsniui.

G. Raibytė-Aleksa pastebi, kad kai žmonės ima naudoti labai daug įrankių, galiausiai, pasimeta juose ir pranešimuose, kuriuos jie siunčia. Čia galima prisiminti ir fenomeną, kuris vadinamas pranešimų nuovargiu (angl. notification fatigue) – kai įrenginiuose gauname per daug pranešimų, atsiranda nuovargis, imame juos ignoruoti. Lygiai taip pat gali nutikti ir su DI įrankiais, jei stengsitės juos visus pritaikyti savo darbe vienu metu.

„Pagalvokite ar tikrai tam tikras DI įrankis jums reikalingas, nesusiinstaliuokite jų per daug. Taip pat, stenkitės laikytis mokslu grįstų patarimų, kuriuos jau minėjau – ilsėkitės, sveikai maitinkitės, nepamirškite kasdien nors kiek pajudėti“, – patarimais dalijasi mokslo žurnalistė.

Racionaliai įtraukdami dirbtinio intelekto priemones į savo kasdienę veiklą, galite pagreitinti užduočių atlikimo laiką, optimizuoti procesus ir palaipsniui didinti savo produktyvumą. Pradėti galima nuo paprastai valdomų dirbtinio intelekto įrankių – pavyzdžiui, esančių jūsų išmaniajame įrenginyje.

„Pati dažniausiai naudoju teksto santraukos įrankius, teksto ir kalbos vertimo funkcijas, kurios yra jau įdiegtos mano „Galaxy S24 Ultra” telefone. Šios funkcijos man aktualiausios, kadangi daug dirbu su tekstais ir įvairia informacija. O daugiau DI įrankių kasdienėje rutinoje stengiuosi nenaudoti saugodama savo smegenis nuo per didelės apkrovos“, – sako G. Raibytė-Aleksa.

Dirbtinis intelektas (DI) pastaraisiais metais tapo galingu įrankiu didinant darbuotojų produktyvumą. Naudodami dirbtinio intelekto sprendimus, darbuotojai gali supaprastinti užduotis, automatizuoti pasikartojančius procesus ir atrasti daugiau galimybių sutelkti dėmesį į strateginę bei kūrybinę veiklą. Mokslo žurnalistė ir „Samsung“ ambasadorė Lietuvoje Goda Raibytė-Aleksa pasakoja apie DI tendencijas siekiant geresnio produktyvumo bei atskleidžia, su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria pradedantieji.

Goda Raibytė-Aleksa akcentuoja, kad ypač svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo dirbtinio intelekto įrankio, kuris per vieną naktį išspręstų visas su produktyvumu susijusias problemas. 

„Jei žmogus yra persidirbęs, nepailsi, neišsimiega, o iš darbdavio pusės stinga motyvacijos ir tinkamo darbų srauto paskirstymo bei taip sukuriama toksiška darbo aplinka – joks įrankis nebus veiksmingas“, – teigia ji.

Žmogaus smegenims būtinos įvairios būsenos – jos nėra pajėgios nuolat būti produktyvumo ar dėmesio sutelkimo būsenoje. 

Pasak mokslo žurnalistės, mums reikia svajoti, kartais nieko neveikti, sportuoti, maitinti smegenis maisto medžiagomis. Tiesa tokia, kad smegenys yra išties alkanos – jos suvartoja apie 20 proc. visos žmogui reikalingos energijos. O kai smegenys jausis pamaitintos, tik tada verta pradėti galvoti apie priemones, kurios gali padėti didinti mūsų produktyvumą.

DI vaidmuo didinant produktyvumą augs

Ekspertė pastebi, kad Amerikos psichologų asociacijos teigimu, net 20 proc. suaugusiųjų nemoka planuoti savo laiko, atidėlioja užduotis.

„DI įrankių, skirtų laiko planavimui yra tikrai daug ir jie teoriškai turėtų šioje srityje žmonėms būti labai pravartūs, bet šiuo metu dar trūksta užtikrintų duomenų apie jų veiksmingumą. Kita vertus, jau galime pastebėti, kad DI yra veiksmingai taikomas klientų aptarnavimo srityje, rinkodaroje ir komunikacijoje – ypač ruošiant rutininius dokumentus ar net pranešimus spaudai“, – dalijasi G. Raibytė-Aleksa.

Remiantis Harvardo mokslininkų ir kitų prestižinių mokslo ir verslo institucijų atlikto tyrimo duomenimis, generatyviniai DI įrankiai aukštos kvalifikacijos darbuotojo našumą gali pakelti net 40 proc., lyginant su tais, kurie DI įrankių nenaudoja.

Pasak G. Raibytės, šiuo metu didžiausią DI įrankių naudą didinant darbuotojų produktyvumą galima įžvelgti programavimo srityje. 

„Programavimo srityje dirbančių ir DI įrankius naudojančių specialistų produktyvumas, remiantis 2023 m. vasarį JAV mokslininkų atliktu tyrimu, išaugo dvigubai ir, kai kuriais atvejais, netgi daugiau. Tad kai kalbame apie DI įrankių įgalinimą, pirmiausiai yra siekiama automatizuoti pasikartojančias technines užduotis, atrankines užduotis, kurias geba atlikti DI įrankiai, o tada „vairą“ jau perima žmogus“, – pasakoja ji.

Technologinės ateities perspektyvos ir evoliucija, ypač dirbtinio intelekto srityje, išlieka dinamiška ir ją sunku tiksliai prognozuoti.

„Turint omenyje dabartines mokslo ir technologijų tendencijas, manau, kad DI vaidmuo didinant produktyvumą ateityje ir toliau vystysis. Technologija jau yra, ir gana plačiai naudojama, tačiau dar daug potencialo neišnaudota. Be to, kai DI įrankiai tampa vis labiau prieinami ir patogesni vartotojui, žinoma, kad daugiau žmonių norės jais naudotis“, – apie tai, kaip ateityje keisis DI vaidmuo, pasakoja ekspertė.

Anot G. Raibytės, tobulės DI įrankiai, skirti darbo našumo didinimui, plėsis jų funkcijos, skirtos racionalizuoti ir efektyvinti procesus – pavyzdžiui, patobulintos duomenų analizės galimybės įvairiuose sektoriuose – sveikatos priežiūroje, švietime, gamyboje ir taip toliau.

Pataria, kaip nepasimesti DI įrankių gausoje

Natūralu, jog vis tobulėjančias ir prieinamas technologijas siekiame išnaudoti kone visi, tačiau itin svarbu tai daryti palaipsniui.

G. Raibytė-Aleksa pastebi, kad kai žmonės ima naudoti labai daug įrankių, galiausiai, pasimeta juose ir pranešimuose, kuriuos jie siunčia. Čia galima prisiminti ir fenomeną, kuris vadinamas pranešimų nuovargiu (angl. notification fatigue) – kai įrenginiuose gauname per daug pranešimų, atsiranda nuovargis, imame juos ignoruoti. Lygiai taip pat gali nutikti ir su DI įrankiais, jei stengsitės juos visus pritaikyti savo darbe vienu metu.

„Pagalvokite ar tikrai tam tikras DI įrankis jums reikalingas, nesusiinstaliuokite jų per daug. Taip pat, stenkitės laikytis mokslu grįstų patarimų, kuriuos jau minėjau – ilsėkitės, sveikai maitinkitės, nepamirškite kasdien nors kiek pajudėti“, – patarimais dalijasi mokslo žurnalistė.

Racionaliai įtraukdami dirbtinio intelekto priemones į savo kasdienę veiklą, galite pagreitinti užduočių atlikimo laiką, optimizuoti procesus ir palaipsniui didinti savo produktyvumą. Pradėti galima nuo paprastai valdomų dirbtinio intelekto įrankių – pavyzdžiui, esančių jūsų išmaniajame įrenginyje.

„Pati dažniausiai naudoju teksto santraukos įrankius, teksto ir kalbos vertimo funkcijas, kurios yra jau įdiegtos mano „Galaxy S24 Ultra” telefone. Šios funkcijos man aktualiausios, kadangi daug dirbu su tekstais ir įvairia informacija. O daugiau DI įrankių kasdienėje rutinoje stengiuosi nenaudoti saugodama savo smegenis nuo per didelės apkrovos“, – sako G. Raibytė-Aleksa.